Sienos prisimena Seirijuose

English

עִברִית

English

עִברִית

Linos Šlipavičiūtės gatvės meno projektas „Sienos prisimena“, vykdomas nuo 2019 m., sugrąžina Lietuvos miestų ir miestelių žydų atminimą į gatves. Neofreskos yra kuriamos remiantis autentiškomis nuotraukomis ir puošia Vilniaus, Merkinės, Salantų, Utenos, Švėkšnos, Molėtų sienas. Nuo 2023 m. vasaros prie jų prisijungė ir Seirijai. Neofreska sukurta ant pastato, esančio Metelio g. 9, sienos. Vieta pasirinkta neatsitiktinai – šalia stovi buvusi Seirijų amatų mokykla, kurioje 1941 m. rugsėjį iki sušaudymo kelias dienas buvo įkalinti Seirijų žydai.

Daugiau apie Linos Šlipavičiūtės „Sienos prisimena” kūrinius skaitykite >>šioje svetainėje<<.

Seirijai iki II-ojo pasaulinio karo

Seirijų miestelio sienos mena įvairiatautį, sudėtingą ir kintantį gyvenimą. Be lietuvių, lenkų ir vokiečių čia nuo XVIII a. pradžios gyveno ir žydų bendruomenė. Prieš II-ąjį Pasaulinį karą joje buvo apie 1000 žmonių. Žydams priklausė sinagoga, kloizas, mokykla, biblioteka, bankas, teismas, kelios dešimtys krautuvių, čia triūsė amatininkai, veikė lengvosios pramonės dirbtuvės. Virė aktyvus gyvenimas: buvo švenčiamos religinės šventės, vyko kultūros ir sporto renginiai, šurmuliavo turgūs, jomarkai, skambėjo muzika šokių salėse ir gegužinėse, šaltuoju metų laiku – čiuožykloje. Veikė karčemos, cukrainės, viešbutis. Seirijuose kasdien susitikdavo žmonės, kurie skyrėsi tiek gyvenimo būdu, tiek religinėmis pažiūromis, tačiau juos siejo glaudūs ekonominiai ryšiai, darbo santykiai, kultūrinis gyvenimas, visuomeninė veikla.

Miestelio nuotraukos. XX a. pirma pusė

Karas

Seirijų žydų bendruomenė ir miestelio centrinė dalis buvo negrįžtamai sunaikinta per keletą mėnesių 1941 metais. Birželio 22-ąją, po vokiečių antpuolio nebeliko miestelio širdyje buvusių pastatų. Su žeme buvo sulygintas šulhoifas (sinagogos kiemas). Jo buvusioje teritorijoje šiandien galime rasti tik sinagogos pamatus, 1930 m. statytą bendruomenės pirtį bei kiemo viduryje stovėjusius ritualinį akmenį ir šulinį.

Be pastogės likę žmonės apsistojo pas draugus, artimuosius, daugelis glaudėsi Garbarsko dvare. Vokiečiams užėmus Seirijus visiems žydams buvo įsakyta nešioti ant drabužių prisiūtas Dovydo žvaigždes, jie buvo varomi į priverstinius darbus. Iš karto prasidėjo masiniai bei pavieniai žudymai. 1941-ųjų birželį nužudyta apie 50 įvairios tautybės žmonių (tarp jų – keli žydai), priklausiusių komunistinėms organizacijoms. Rugpjūčio 2 d. sušaudyta apie 130 žydų tautybės žmonių, dauguma – jauni vyrai. Rugsėjo 11 d. Baraučiškės miške nužudyti visi likusieji: 229 vyrai, 384 moterys ir 340 vaikų. Prieš sušaudymą žmonės buvo tris dienas įkalinti buvusioje Seirijų amatų mokykloje. Prie jos Seirijų Žmuidzinavičiaus gimnazijos bendruomenė kasmet rengia minėjimus. Masinės kapavietės vietą Baraučiškės miške žymi memorialinis akmuo.

Išlikę objektai

Ką prisimena dabartinės Seirijų miestelio sienos? Yra išlikę pastatai, kuriuose gyveno ir dirbo žydų šeimos. Pagrindinėje miestelio gatvėje, kadaise Di Lange Gass, o dabar Vytauto vardu vadinamoje, galime pamatyti Šalkauskų (Shalkovsky), Lipskio (Lipsky), Sandlerio (Sandler) namus. Tebestovi pastatai, kuriuose, pasakojama, buvo Amidonovo kepykla, Kalmanskų audinių parduotuvė, Račkauskų (Rachkovsky) smulkių prekių krautuvė, Slavatickio karčema. Prisiminimai ne visada sutampa vieni su kitais ar su tarpukario žemėlapių duomenimis, bėgantis laikas negailestingai ištrina miestelio istorijos detales.

Taip pat yra išlikusios didelės žydų kapinės, seniausias paminklas jose datuojamas 1789 m. 2018-2019 m. organizacija „Maceva“ sutvarkė Seirijų žydų kapinių dokumentaciją ir katalogą, tad dabar yra įmanoma susipažinti su trasnkribuotomis bei į anglų kalbą išverstomis epitafijomis.

Garsieji Seirijų gydytojai

Kai garbaus amžiaus lietuviai pasakoja apie štetlų praeitį, jų prisiminimuose paprastai iškyla prekeiviai, itin dažnai – gydytojai žydai. Ne išimtis ir Seirijai – su dėkingumu ir pagarba būdavo prisimenami gydytojai Heršelis Garbarskis, Leiba Finkelis ir jo žmona, dantų gydytoja, Menucha Finkelienė. Jie gydė ne tik miestelėnus, bet ir apylinkių gyventojus, garsėjo gera širdimi.

Frida Ruderman (mergautinė pavardė – Finkelytė), gydytojų Finkelių dukra, laimingų atsitiktinumų dėka netapusi genocido auka, pasakojo, kad jų namuose būdavo įprasta naktį išgirsti beldimą į duris. Tuomet jos motina skubiai uždegdavo žvakės (miestelyje naktimis nebūdavo elektros), o tėvas nedelsdamas susiruošdavo ir išvykdavo pas ligonį. Gydytojas Leiba Finkelis puikiai sutarė tiek su katalikais, tiek su evangelikais reformatais, tiek su įvairių pažiūrų vietiniais žydais, nors pats, dukters teigimu, nebuvo religingas.

Rivkos Liubelski šeima

Iš Seirijų emigravusių žydų palikuonys, besidomintys savo šaknimis, yra vienas iš šaltinių, galinčių mus supažindinti su žydiška miestelio praeitimi. Neofreskoje įamžintos moters, Rivkos Liubelski, šeimos istoriją žinome tik jos proanūkės Idid Levavi Gabbai dėka. Ji pasidalino prosenelių bei giminaičių, gyvenusių Seirijuose iki karo, nuotraukomis. Vienas iš Rivkos Liubelski sūnų, Meir Levavi, tarpukariu emigravo į Palestiną, o po kurio laiko, 1932 m., įkalbino išvykti ir jauniausią seserį Mašą Liubelski. Dėl jų emigracijos giminės istorija tęsiasi toliau, o Seirijuose likusi šeimos dalis, deja, tapo genocido aukomis.

Su išsamesne šeimos istorija galite susipažinti kalboje, kurią paruošė Shirley Levavi ir Idit Levavi Gabbai, Rivkos Liubelski proanūkės, specialiai projekto „Sienos prisimena Seirijuose” pristatymui >>vaizdo įrašas (galima įsijungti lietuviškus subtitrus)<<, >>kalba pdf formatu<<.

Liudijimai ir prisiminimai

Su seirijiškių prisiminimais apie šio krašto litvakus galima susipažinti Holokausto ir žydų kultūros Lietuvoje studijų centro „Atminties namai“ išleistose knygose „Mano tėvų ir prosenelių kaimynai žydai”. 2002 m., 2003 m. ir 2007 m. rinkiniuose publikuoti geriausi moksleivių rašiniai iš visos Lietuvos. Pirmajame ir antrajame konkursuose (2002 ir 2003 m.) prizines vietas užėmusi Seirijų Žmuidzinavičiaus gimnazijos auklėtinė Justina Gaušytė pateikia daug įdomių prisiminimų, vertingų faktų.

Tiksliais prisiminimais apie Seirijų žydus savo straipsnių rinktinėje dalinosi akademikas Antanas Kudzys – „Akademikas Antanas Kudzys, 2011-2015.“ Pražuvusiai bendruomenei jautrų straipnsį yra skyręs Vriginijus Savukynas – „Jeigu jie ne mes, tai kas mes?“

Juozo Petrausko kraštotyros knygoje „Seirijų praeities takais” taip pat yra nedidelis skyrelis, skirtas šio miestelio žydams.

Taip pat yra sukaupti garso ir vaizdo įrašai, kuriuose praeitį liudija tiek Seirijų kilmės žydai, tiek lietuviai. Šią medžiagą saugoja JAV Holokausto muziejus (www.ushmm.org), USC Shoah fondas (https://sfi.usc.edu).