„Kultūra visiems“ | Lazdijų kultūros centras

Projekto „Kultūra visiems“ patirtys ir pažintys videofilmas:

Projekto „Kultūra visiems“ metodika:

Baigėsi Lietuvą ir Norvegiją suvienijęs projektas „Kultūra visiems“

Kultūros ministerijoje iškilmingu uždarymo renginiu baigėsi net aštuonis mėnesius trukęs Lietuvos ir Norvegijos projektas „Kultūra visiems“ – vykdytojus, dalyvius ir partnerius sveikino Kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Renginio konferencijoje projekto dalyviai bei partneriai: Lazdijų, Molėtų, Pasvalio, Utenos, Tauragės ir Šiaulių rajono kultūros centrų direktoriai diskutavo apie Lietuvos ir Norvegijos kultūros projektų finansavimo ir kultūros politikos formavimo modelius, abipusiai naudingą tradicijų ir šiuolaikinio meno sintezės patirtį – sėkmingą vikingų kultūros gaivinimo veiklą, nacionalinio kostiumo, tradicinio muzikavimo, šokio sklaidą. Taip pat diskusijose dalyvavo ir dalyvius sveikino Molėtų rajono meras Stasys Žvinys, Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas, Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras, Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis ir Lazdijų rajono meras Artūras Margelis.

„Šis projektas mums buvo naujas, bet labai reikalingas iššūkis. Kultūros specialistai dalijosi vertinga senosios norvegų ir lietuvių liaudies tradicijų autentiškumo išsaugojimo bei sklaidos patirtimi, turėjo galimybę pasimokyti vieni iš kitų. Mes, lietuviai, esame teisingame kelyje, kultūros darbuotojai kuria šaliai kur kas didesnę pridėtinę vertę nei yra manoma, todėl būtina į tai atsižvelgti ir tinkamai vertinti. Pastaruoju metu buvo investuojama į pastatus, materialinę bazę, tačiau atėjo laikas investuoti į žmogų, į specialistą, kuriantį, saugojantį, puoselėjantį mums visiems svarbias vertybes“, – sveikindamas projekto dalyvius sakė Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius Saulius Liausa.

Šią savaitę Lietuvoje viešėjusi gausi projekto partnerių ir svečių delegacija iš Norvegijos – Biuskeriudo apskrities savivaldybės patarėja kultūrai ir menui Mette Indrehus, vienas iš žymiausių norvegų tradicinių šokių mokytojų ir atlikėjų, Halingdalo vaikų folkloro ansamblio vadovas Martin Myhr, organizacijos „Trondheim Vikinglag“ atstovės Ingrid G. Aune Nilsen ir Katrine Moe – džiaugėsi galimybe dalyvauti projekte, dalijosi įspūdžiais, pasakojo, kad Norvegijoje valstybė didelį dėmesį skiria paveldo išsaugojimui, remia su tuo susijusius darbus bei pabrėžė, kad labai svarbu, jog kultūriniai projektai būtų matomi ir stebimi – to skatino siekti ir mūsų specialistus.

Skambiomis dainomis susirinkusius džiugino Lietuvos edukologijos universiteto choras „Ave Vita“ (vad. Kastytis Barisas) ir, specialiai šiam renginiui suburta, folkloro atlikėjų grupė iš Lietuvos liaudies kultūros centro (vad. Loreta Sungailienė).

Lietuvos liaudies kultūros centras 2015 m. pavasarį inicijavo tarptautinį projektą „Kultūra visiems“, kuris buvo vykdomas pagal programą „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“.

Tikimasi, kad įgyta patirtis tik dar labiau skatins kultūros darbuotojus mokytis visą gyvenimą ir nuolat atnaujinti savo žinias, domėtis kitų šalių patirtimi bei inicijuoti panašaus pobūdžio projektus.

Projektą inicijavusio Lietuvos liaudies kultūros centro partneriai: Lietuvos – Utenos, Tauragės, Molėtų, Pasvalio, Lazdijų, Šiaulių rajono – kultūros centrai ir Norvegijos Biuskeriudo apskrities savivaldybės kultūros skyrius bei organizacija „Trondheim Vikinglag“.

Projektas finansuojamas iš Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų.

Tarptautinio projekto „Kultūra visiems“ dalyviai rinksis Molėtuose

Prasideda Lietuvos ir Norvegijos tarptautinis projektas„Kultūra visiems“, vykdomas tam, kad iš pažiūros skirtingas tradicijas ir pasaulėvaizdžius turinčių šalių kultūros darbuotojai užmegztų ilgalaikius draugiškus ryšius, dalintųsi vertinga senosios norvegų ir lietuvių liaudies tradicijų autentiškumo išsaugojimo bei sklaidos patirtimi. Vykdytojai tikisi, kad tokia patirtis tik dar labiau skatins kultūros darbuotojus mokytis visą gyvenimą ir nuolat atnaujinti savo žinias.

Lietuvos liaudies kultūros centras (LLKC) šių metų pavasarį inicijavo projektą „Kultūra visiems“, kuris vykdomas pagal programą „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“. Nuo rugsėjo iki kitų metų balandžio truksiančio projekto metu bus keliamos kultūros darbuotojų bei vadovų kompetencijos vadybos ir tradicijų savitumo išsaugojimo srityse, siekiama užtikrinti efektyvų kultūros organizacijų valdymą bei skatinti kultūros sektoriaus plėtrą – gerąja patirtimi dalinsis Norvegijos specialistai.

Projekto metu vyks partnerių susitikimai ir mokymai, kūrybinės dirbtuvės, apskritojo stalo diskusijos. Planuojamos dvi išvykos į Norvegijos miestus Trondheimą ir Halingdalą. Taip pat vyks mokymai Utenoje, Tauragėje, Molėtuose, Pasvalyje, Lazdijuose, Kuršėnuose bei Vilniuje, veiks mokymosi akademijos – apie 120 kultūros centrų specialistų kels kvalifikaciją kultūros vadybos ir kultūros įstaigų plėtros srityse. Projekto partnerių vizitų abiejose šalyse metu planuojamos paskaitos apie nematerialiojo kultūros paveldo populiarinimą, viešinimą ir jo išsaugojimą, bendruomenių įtraukimą į kultūrinę veiklą. Laukia ir daug interaktyvių veiklų. Projekto komanda dalyvaus edukaciniuose Halingdalo tradicinių šokių ir muzikos festivalio „Bygda dansar“ (liet. „Šokantis kaimas“) šokių užsiėmimuose; Trondheimo vikingų miestelyje vyks mokymai, skirti istorinio vikingų genties kostiumo atkūrimui, jo dėvėsenai ir populiarinimui šiais laikais.

Rugsėjo 15 d. 10 val. Molėtuose viešbutyje „Kelmynė“ (Sporto g. 64) vyks spaudos konferencija ir atidarymo renginys, skirtas tarptautinio projekto „Kultūra visiems“ tikslų, uždavinių, veiklos pristatymui kultūros bendruomenei, žiniasklaidai bei visiems besidomintiems. Bus demonstruojama LLKC atkurta Baltų genčių kostiumų kolekcija, pristatysianti I–XVI a. skirtingų laikotarpių kostiumo dėvėseną ir jo istorinę raidą. Koncertuos Molėtų kultūros centro folkloro ansambliai „Malkesta“, „Kukutis“, vokalinis ansamblis „A Cappella“ ir armonikieriai Algimantas Mieliauskas ir Kęstutis Kuzmickas. Konferencijoje dalyvaus Norvegijos Biuskeriudo apskrities savivaldybės atstovė Mette Indrehus, Biuskeriudo vaikų folkloro ansamblio vadovas Martin Myhr, organizacijos „Trondheim Vikinglag“ atstovė, archeologė Heidi Carine, Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė, Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys ir Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius Saulius Liausa.

Projektą „Kultūra visiems“ inicijavusio LLKC partneriai: Lietuvos – Utenos, Tauragės, Molėtų, Pasvalio, Lazdijų, Šiaulių rajono – kultūros centrai ir Norvegijos Biuskeriudo apskrities savivaldybės kultūros skyrius bei organizacija „Trondheim Vikinglag“, kuri užsiima autentiškų vikingų laikus siekiančių tradicijų, amatų, papročių, muzikos, gyvensenos, kostiumų atkūrimu, įvairiais edukaciniais renginiais ir mokymais. Projektas finansuojamas iš Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų.

Daugiau informacijos:

Sandra Stalnionytė, tel. 8 674 36 197
Inga Kriščiūnienė, tel. 8 678 18 934

Savaitgalis Norvegijoje – jaunieji mokytojai, kūrybinės dirbtuvės ir „Šokantis kaimas“

Projekto metodinė darbo grupė susitiko su projekto partnerio Norvegijos Karalystės Biuskeriudo savivaldybės atstovais bei tradicinių šokių ekspertu, mokytoju ir bene geriausiu šokėju Martin Myhr. Paskaitų, susitikimų, koncertų, apsilankymų jaunimo tradicinių šokių repeticijose ir kitų veiklų metu buvo kaupiamos žinios, o vėliau diskutuojama, kaip jas būtų galima pritaikyti Lietuvoje. Tą patį spalio savaitgalį vyko ir projekto „Šokantis kaimas“ (norv. „Bygda dansar“) festivalis bei jaunimo stovykla „Savaitgalis Halingdalyje“ – abu renginius stebėjo ir Lietuvos atstovai.

Biuskeriudo apskrities savivaldybė, kuri ir organizavo viešnagę, yra projekto „Šokantis kaimas“, trunkančio 3 metus, dalyvė, kuriame profesionalai dirba su 15–19 m. jaunimu, moko juos šokių per užsiėmimus, kūrybines dirbtuves bei skatina domėtis kultūriniu paveldu. Projektu siekiama stiprinti tradicinius šokius dviem atžvilgiais: kaip priemonę būti kartu – kaip socialinį kontekstą, bei kaip ryšio tarp vietinės muzikos ir šokių tradicijų palaikymą. Reiktų paminėti, kad projekto vykdytojai taip pat stengiasi vystyti ateities atlikėjų verslumą ir plėsti jų galimybes įsitvirtinti kultūrinio gyvenimo kontekste.

Festivalio „Savaitgalis Halingdalyje“ metu vyko trupės „Frikar Dance Company“ pasirodymas. Šie šokėjai ne tik koncertuoja užsienyje ar savo šalyje, bet ir dirba su jaunimu. Kompanijos įkūrėjas ir vadovas Hallgrim Hansegard pasakojo apie principus, kuriais vadovaujasi kūrybiniame kelyje: „Visų pirma, reikia nustebinti save, o tik paskui kitus, tik tuomet tavo veikla bus prasminga.“ Jis taip pat pristatė savo požiūrį į šokius – pasakojo apie pastangas ieškoti pirminės šokio prasmės. Pavyzdžiui, rinkdamas žinias apie šokio ištakas ar tradicijas senosiose kultūrose netgi buvo nuvykęs pas Kinijos šamanus ir gilinosi į senąsias tradicijas. „Šokis – tai harmonija su gamta, tad ieškome to ir Norvegijos kultūroje“, – teigė Hallgrim. Tačiau tam, kad jų idėjos pasiektų visuomenę, reikia daug dirba su rinkodara, projektų viešinimu – tuo jis sėkmingai ir užsiima.

Šeštadienį taip pat buvo pristatyta Norvegijos folkloro asociacijos „Folkorg“ veikla. Tai yra viena svarbiausių Norvegijos organizacijų, skirtų folkloro gyvybingumo palaikymui. Gyvoji tradicija palaikoma per kasmet organizuojamus tradicinio ir stilizuoto folkloro čempionatus (pirmasis vyko 1896 m. Bergene), aktyvią projektinę veiklą, folkloro įrašų leidybą bei skaitmenizavimą, reklaminių folkloro grupių ir artistų pristatymų rengimą. „Folkorg“ organizuojami renginiai taip pat yra ir erdvė folkloro specialistų susitikimams bei neformaliam bendravimui, bendruomenės stiprinimui.

Paskaitos lietuviams vyko Olio kultūros namuose, kuriuose įsikūrusi ir Olio kultūros mokykla. Joje šiuo metu mokosi 407 mokiniai, ją sudaro daugiau nei 70 % Olio vidurinės mokyklos moksleivių, be to, pagal šiuos duomenis, tai yra antra pagal dydį kultūros mokyklų bendruomenė Norvegijoje. Direktorė Iris Almas Tangeraas pasakojo apie vaikų ir jaunimo ugdymą folkloro srityje – tradicinių šokių ir muzikavimo mokymą, supažindino su folkloro ir tradicinių šokių organizacijų veikla, vadybos principais. Lietuvos kultūros specialistai sužinojo, kokiais principais dirba ši Norvegijos kultūros mokykla, kokių sričių mokymai vyksta, kokia papildoma veikla jie užsiima, kaip vyksta finansavimas – įgijo naudingų teorinių ir praktinių, kurias turėtų pritaikyti namuose. Tačiau vienas iš svarbiausių šios mokyklos filosofijos principų – mokytojai turi šypsotis mokiniams, pozityvumas – gerų rezultatų ir asmeninio tobulėjimo pagrindas.

Lietuvos delegacija susitiko ir su Švedijos „Vastana“ teatro, aktyviai dirbančio tiek Švedijoje, tiek Norvegijoje ir kitose šalyse, direktoriumi, muzikologu ir folkloro tyrinėtoju Leif Stinnerbom. Jo vadovaujamas teatras yra tradicinis, pastatymuose naudojamos folkloro šokių ir muzikos detalės, o vaidina ne tik aktoriai, bet ir folkloro šokėjai, dainininkai. „Vastana“ aktoriai taip pat mokosi tradicinių šokių ir kitų folkloro elementų. Tai yra vienintelis tokio tipo teatras Skandinavijos šalyse, pagal veiklą ir skleidžiamas idėjas jį būtų galima palyginti su Lietuvos klojimo teatru. „Lankytojai, atėję į šio teatro pasirodymus, gauna nemažą dozę folkloro, nors šiaip jie galbūt niekada nesilanko folkloro koncertuose – tad per teatrą mes supažindiname visuomenę su folkloro tradicijomis“, – teigė L. Stinnerbom.

Galimybė susipažinti su šio festivalio ir stovyklos idėja, vaikų mokymo metodika, pamatyti kaip noriai vaikai ir jaunimas mokosi, dirba bei stebi kitų pasirodymus, sukėlė daug prasmingų diskusijų Lietuvos kultūros specialistų delegacijoje. „Norvegai vysto įdomią tradicinių šokių sklaidos XXI a. kryptį. Jie jungia tradicinį šokį su šiuolaikiniu moderniu šokiu. Tai nauja mums, lietuviams patirtis, nes Lietuvoje tokios jungties apraiškų dar nėra. Muzikinio folkloro jungties su šiuolaikinės muzikos įvairiomis rūšimis bandymų jau turime, jie įvairaus lygio, daugiau ar mažiau profesionalūs ir įtaigūs. Norvegų eksperimentai šia linkme tikrai sudomino ir skatina pritaikyti šią patirtį Lietuvoje“, – pasakojo LLKC Folkloro poskyrio specialistė Audronė Vakarinienė. „Labai patiko tradicinės instrumentinės muzikos ir liaudies šokio savaitgalio jaunimui idėja. Susirinkęs gausus vaikų ir jaunimo būrys buvo mokomi tokių pat jaunų, tik labiau pažengusių tose srityse, mokytojų. Buvo akivaizdu, kad mokymosi metu nesijautė jokio atotrūkio tarp jaunųjų „mokytojų“ ir mokinių, nes mokytojai viską darė kartu kaip lygus su lygiu. Tik pabaigos koncerto, kurio metu visi atliko tai, ką per savaitgalį išmoko, metu matėsi, kad mokytojai prisiima atsakomybę už atliekamą kūrinį, o mokiniai kartu su jais jaučiasi patogiai ir saugiai. Matėsi ir tai, kad juos žavi ir įkvepia vos vos vyresnių „mokytojų“ meistriškumas, kad jiems labai norisi būti panašiais į juos. Nors norvegai į tradicinio šokio pritaikymą ir atlikimą šiuolaikiniam žiūrovui žiūri labai kūrybiškai, tačiau jaučiasi ir begalinė pagarba tradicijai, paisoma šimtmečiais gyvavusių atlikimo normų ir būdų. Tokia šokio sklaida – geras pavyzdys visiems dirbantiems su tradiciniu šokiu“, – pridėjo A.Vakarinienė.

Be čia išvardintų veiklų taip pat buvo ir išvyka į kalnus, kur gidas Ola Stave, taip pat laisvalaikiu dalyvaujantis folkloro veikloje, kilęs iš muzikantų šeimos, pasakojo apie senąsias bendruomenių tradicijas, kultūrinių tradicijų puoselėjimą, gamtos ir kraštovaizdžio bei architektūros saugojimą.

Laukiama, kad projekto įgyvendinimas skatins mokytis ir bendradarbiauti tautinio kultūros paveldo srityje, paskatins kultūrinį ir kūrybinį regionų vystymąsi.

Projektas yra vykdomas pagal programą „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“ ir yra finansuojamas iš Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų.

Daugiau informacijos:

Sandra Stalnionytė, tel. (8 5) 261 4763

Kultūros informacijos poskyris:

Eglė Ladigienė, tel. (8 5) 261 4763

Nuotraukų autorius – Sigmund Krøvel-Velle