Šia idėja gyveno ir iš Seirijų krašto kilęs dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, kurio 150-metį šiemet minime. Jis tapė gimtinės peizažus, buvo vienas iš Lietuvos vėliavos kūrėjų, daug dirbo prie įvairiausių simbolių, reprezentuojančių atkurtąją valstybę, organizavo pirmąsias lietuvių dailės parodas ir su bendruomene, pasivadinusia „Lituania“, Paryžiaus gatvėse trypė liaudišką suktinį. Kalbėdami apie Žmuidzinavičių, neišvengiamai kalbame apie mūsų šalies įvaizdį, apie tą lietuvybės viziją, kuri sklinda ne tik Lietuvoje, bet ir po visą platųjį pasaulį.
Tokios vizijos pakerėta buvo ir ponia Peidž – prestižinėje Romos vietoje esančios vilos savininkė, 1933 m. už juokingai mažą sumą Lietuvai suteikusi teisę įsigyti šį pastatą, tapusį mūsų ambasada. Į „Villa Lituania“ iškilūs žmonės rinkdavosi tam, kad patirtų tąjį lietuvybės sapną, kuriame šiandien mes gyvename. Kol gyvas jis, esame gyvi ir mes, lietuviai.
O ką šis sapnas reiškia mums šiandien? Ką žinome apie žmones, kurie jį kūrė?
Puoselėdami atmintį ir norėdami juos pagerbti, vasario 16 d. kviečiame kartu švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną:
Aš būsiu čia.
O Tu?