Paskutinė diena prieš gavėnios pradžią vadinama Užgavėnėmis. Jos paprastai būna antradienį, o trečiadienį jau Pelenų diena, prasideda ilgas, rimtas ir liesas gavėnios metas. Senais laikais pasninkas buvo labai griežtas: mėsos valgyti iš viso nebuvo galima septynias savaites, o pieną vartoti tik retkarčiais. Suaugusieji tegalėjo valgyti tik tris kartus per dieną ir vos vieną kartą sočiai. Pasilinksminimai, šokiai, dainos buvo draudžiami. Todėl mes stengėmės Užgavėnes praleisti linksmai: jau nuo vidurdienio miesto aikštėje šurmuliavo persirengėliai, grojo muzika, kūrėme ugnį ir ruošėmės kepti blynus. Vaikai dar spėjo ant paskutinio sniego pasivažinėt rogutėmis, pasimėtyti sniego gniūžtėmis. Sukrovėme didelį laužą, ant kurio puikavosi Užgavėnių boba. Sudeginome tą baidyklę, tikėdamiesi, kad taip sudega visos metų blogybės. Šokome ratelius, dainavome dainas, vaišinomės arbata ir blynais. Taip simboliškai atsisveikinome su žiema ir pasilikome laukti žalio, čiulbančio pavasario.