Rugsėjo 21 d. Lazdijų miesto Nepriklausomybės aikštėje vyko jau tradicine tapusi šventė-mugė LAZDIJŲ RUDUO 2012.  Šių metų šventės tema -„Jotvingiška vietos dvasia“. Vienai dienai centrinė miesto aikštė virto stilizuota jotvingių gyvenviete, kurioje buvo bandoma atkurti jotvingių amatus, pristatyti karybą, vyko karių pasirodymai, buvo kalamas jotvingiškas draugystės kardas, prie kurio kalimo prisidėjo per šimtą lazdijiečių bei miesto svečių.

Nuo vidurdienio aikštėje vyko teatralizuotų bei muzikinių pasirodymų programa "Gyvenam jotvingių dvasia", kurioje savo pasirodymus pristatė įvairios mūsų rajono kultūros ir ugdymo įstaigos bei bendruomenės. Čia buvo galima išvysti stilizuotus senovinius šokius, pasiklausyti dainų bei instrumentinės muzikos, regėti baltiškomis apeigomis apipintas jotvingiškas vestuves, išgirsti ir pamatyti teatralizuotus pasakojimus apie mūsų krašto jotvingiškų vietovių atsiradimą, jų vardų kilmę. Nebuvo pamirštas ir dzūkų – tikrų jotvingių palikuonių – folkloras: skambėjo liaudies dainos, buvo šokami šokiai, rateliai. Linksmybių, spalvingumo bei geros nuotaikos nestigo ir aikštėje įsikūrusiuose jotvingiškuose kiemeliuose. Čia išradingai buvo bandoma atkurti mūsų protėvių kasdienybę ir šventes.Užsukus pas išmintingąjį žynį buvo galima su jo krivule bei buriantis iš vaško ir runų nuspėti ateitį, pasimokyti senovinių amatų bei karybos, narsiųjų karžygių kiemelyje išbandyti savo taiklumą bei ištvermę, stebėti riterių turnyrus bei susipažinti su šių dienų karyba. Ištroškę galėjo žolininkų arbatos atsigerti, išalkę žirnienės ar medžiotojų išvirtos „Mamuto sriubos“ paragauti, šermukšniais pagardintos obuolienės paskanauti bei „Gaidžio riksmo“ užsrėbti. O kur dar įvairūs žaidimai bei kitos linksmybės, kur senovinių aprėdų įvairovė bei po aikštę klaidžiojusių milžinų didybė, kurie savo stotų, regis, patį dangų siekė... Tiek daug įdomybių, nors vežimais vežk!

Šventė-mugė Lazdijų ruduo 2012 – puikus mūsų rajono gyventojų bendrystės pavyzdys. Smagu buvo čia matyti  tiek daug išradingų dalyvių, sugebėjusių taip kūrybingai perteikti jotvingišką vietos dvasią. Dar smagiau, jog pilnutėlė aikštė buvo tų, kurie visa tai geranoriškai priėmė ir panoro ne tik akimis pamatyti, bet ir širdimi pajusti, kaip prieš šimtmečius gyveno senieji mūsų gentainiai. O šventės metu daugiau nei šimto lazdijiečių nukaltas bendras draugystės kalavijas bei simboliškai liepsnose paaukotas ožys – puiki duoklė mūsų  narsiems protėviams, norėjusiems tik vieno – jog jų atminimas būtų apdainuotas ateities kartų.

[gallery link="file" columns="4" orderby="post_date"]

 Dar daugiau nuotraukų – mūsų Facebook svetainėje.