Su pirmaisiais pavasario saulės spinduliais pasitinkame vieną svarbiausių Lietuvos istorinių datų – 1990 kovo 11d. – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Kovo 11-oji – tai prasminga šalies išsilaisivinimo ir tautos atgimimo šventė.
Šią, kiekvienam lietuviui svarbią datą, švenčia Lazdijų rajono miestai, miesteliai ir kaimeliai. Džiugiu, kad mūsų krašto kultūriniai židiniai puoselėja tautiškumą, pilietiškumą, įtraukia vaikus ir jaunimą. Jau nuo kovo 7 dienos šventinių renginių savaitė prasidėjo Rudaminos tradicinių amatų centre. Čia vyko edukacinė popietė „Lietuvos istorija molinėje skrynelėje“, o kovo 9-ąją Kapčiamiesčio laisvalaikio salė kviečia į literatūrinį vakarą „Visi kartu – dar sykį – Lietuva“.
Ilgametes tradicijas turi Kovo 11-osios bėgimas Veisiejuose, kuriame jėgas išbando vaikai, jaunimas ir suaugusieji. Šiemet šis tradicinis bėgimas „Laisvės taku“ ir minėjimas organizuojamas kovo 10 dieną. Tą pačią dieną Naujosios Kirsnos laisvalaikio salėje organizuojamas renginys „Su Lietuva širdyje“, Šeštokų kultūros namuose – edukacinė popietė vaikams „Laisvės žiedai“, Barčių laisvalaikio salėje – viktorina „Aš tikrai myliu Lietuvą“, Žemaitkiemio laisvalaikio salėje – Partizanų, tremtinių, tautinio atgimimo dainų vakaras „Lietuva dainoje“, Varnėnų laisvalaikio salėje šventinis koncertas „Dainuoju Tau, Lietuva“, Krosnos kultūros namuose – Lazdijų socialinių paslaugų centro dienos socialinės globos lankytojų darbų paroda ir literatūrinis – muzikinis montažas „Žmogaus neišduoda per amžius Tėvynė“.
Kovo 11 dieną kviečiame ir į Noragėlių seniūnijos šventę „Super kaimas“, o Teizų laisvalaikio salėje organizuojamas Protų mūšis „Šalis, kuri tave augino“, Kučiūnuose kovo 17 dieną rengiamas pasidainavimų vakaras „Laisvės keliu“, kovo 10-30 dienomis Krikštonių laisvalaikio salė kviečia aplankyti parodą „Mūsų darbai tau, Tėvyne“, Seirijų kultūros namuose kovo 10-31 dienomis - K. Pušneraičio dailės darbų paroda „Graži tu mano, brangi Tėvyne“.
Šią gražią ir spalvingą kovo 11-ajai skirtų renginių puokštę vainikuos Nepriklausomybės atkūrimo dienos iškilmės „Tik mylėkim Tėvynę karščiau“ Lazdijuose, kovo 11 dieną. 9:30 val. rengiamas šventinis bėgimas „Vardan Lietuvos“ Lazdijų miesto gatvėmis. 12:30 val. Lazdijų miesto Nepriklausomybės aikštėje iškilmingai bus padedamos gėlės prie Nepriklausomybės paminklo, o didinga eisena pakvies į Šv. Mišias Lazdijų Šv.Onos bažnyčioje. Iškart po Šv. Mišių – šventinė programa „Tik mylėkim Tėvynę karščiau“. 14:30 val. Lazdijų miesto Adolfo Ramanausko-Vanago aikštėje bus iškilmingai atidengtas paminklas 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos signatarui, LLKS gynybos pajėgų vadui generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Paminklas įrengtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro lėšomis. Paminklą sukūrė skulptorius Jonas Jagėla. Simboliška ir tai, kad aikštė prie Šv. Onos bažnyčios taip pat pavadinta Adolfo Ramanausko-Vanago vardu.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Gynybos pajėgų vadas, gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV. 1921 m. Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą. A. Ramanauskas 1936 m. baigė Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją, vėliau – Klaipėdos pedagoginį institutą ir Kauno karo mokyklą. 1940–1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. balandžio mėn. tapo partizanu. A. Ramanauskas iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. 1945 m. vasarą tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu, 1946 m. – Merkio rinktinės vadu. 1947 m. rudenį perėmė vadovavimą Dainavos apygardai, o 1948 m. buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 1949 m. vasario mėn. Prisikėlimo apygardos teritorijoje tarp Radviliškio ir Baisogalos A. Ramanauskas-Vanagas dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuriame vasario 16 d. buvo priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracija. Suvažiavime A. Ramanauskas paskirtas LLKS tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 m. pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu, jam suteiktas partizanų pulkininko laipsnis. Šiandien įvertinus visą žinomą A. Ramanausko-Vanago veiklą galima vienareikšmiškai teigti, kad tai buvo partizanas idealistas, viena šviesiausių pokario ginkluotos rezistencijos asmenybių. Adolfas Ramanauskas-Vanagas sakė : „Mes visi teturime vieną troškimą: iškovoti Lietuvai laisvę ir, jei Dievo bus leista, su visa tauta dalyvauti toje neįsivaizduojamo džiaugsmo šventėje, su visa tauta kurti tikrai laisvą, kultūringą, demokratijos principais pagrįstą nepriklausomos Lietuvos gyvenimą“. (Iš A. Ramanausko atsiminimų knygos „Daugel krito sūnų“). Todėl kovo 11-ąją visi kartu vieningai ir išdidžiai švęskime Lietuvos Nepriklausomybės atkurimo dieną, būkime kupini ryžto, pilietinės santarvės ir didelių siekių. Didžiuokimės, kad esame Nepriklausomos Lietuvos pilieičiais ir švęskime šią džiaugsmo šventę kartu!