Tamsų lapkričio 14 – osios vakarą po visų darbų į Krikštonių laisvalaikio salę rinkosi visi, kurie moka gaminti sūrius ir mėgsta juos valgyti. Vyko šventė – konkursas ,,Geriausias sūris“. Susirinko nemaža kompanija besišypsančių krikštoniškių, kuriems tokio renginio organizavimas labai patiko. Atvyko ir Noragėlių kaimo bendruomenės grupė su savo lauktuvėmis.  Renginio sumanytoja ir organizatorė, dvi pelytės bei gaspadinės paslaptingai šypsojosi, nes iš pradžių stalas  buvo tuščias, išskyrus medų ir uogienes. Kai tik pelytės pradėjo kalbėti, kad kažkas labai kvepia ir visi dalyviai padainavo ,,Buvo gera gaspadinė“,  į patalpą pradėjo plaukti sūriai. Pelytės ir L.Švetkauskienė nešė juos vidun daug kartų, kol sunešė visus. Tuomet pelytės, kurias vaidino Ugnė Balevičiūtė bei Skirmantė Juodsnukytė,  iš nekantrumo norėjo kuo greičiau paragauti. Tačiau joms nebuvo leista ragauti, kol L.Švetkauskienė nepaaiškino konkurso taisyklių.  Ganydami akis į gausybę nuostabiai atrodančių sūrių,  ir dalyviai, ir pelytės išklausė taisykles. Pasirodo, bus renkamas sūrių sūris, todėl visi sūriai turės savo numerį, o visi dalyviai, paragavę kiekvieno sūrio, atiduos balsą už jam labiausiai patikusį. Kuo skubiau pradėta ragauti: vieni ėmėsi baltųjų su kmynais, kiti su vaisiais, treti su šokoladu, ketvirti pakepinto – visų neišvardinsi. Prie sūrio labai tiko žolelių arbata, svarainių uogienė ir vietinis medus. Nuotaiką kėlė ir kapelos muzika bei moterų vokalinis ansamblis raginantys dainuoti, šokti, šypsotis. Visos dalyvės, atsinešusios sūrius, buvo paragintos pasidalinti gamybos paslaptimis. Visos pirmiausia pasakė, kad gamindamos įdėjo daug meilės, paskui išradingumo, naujovių, patirties... O nei viena nepasakė, kad reikėjo įdėti daug darbo. Vadinasi, darbščios ir nepailstančios Krikštonių bei Noragėlių moterys.Pagaliau atėjo balsavimo laikas. Pelytės priėjo prie kiekvieno renginio dalyvio ir pasiūlė užrašyti labiausiai patikusio sūrio numerį. Kai pelytės ir vedančioji išėjo balsų skaičiuoti, vakaro dalyviai drauge dainavo ir šoko. Sugrįžus komisijai, visi nustebo, nes vadovė atsinešė daug dovanų, o ne tik ,,sūrių sūrio“ gaspadinei. Pirmiausia ir buvo paskelbtas sūrių sūrio numeris – ketvirtas. Pasirodo, kad jį pagamino Vida Stenevičienė. Tai sūrus, gražus ir visiems skaniausias sūris buvo jos rankų darbas. Kitų sūrių autorės taip pat buvo apdovanotos labai joms patikusiomis dovanomis.Dar ilgai linksmai šurmuliavo sūrius valgydami renginio dalyviai, pašokdami, draugiškai liaudies dainas padainuodami. Neprailgo niūrus lapkričio vakaras visiems atėjusiems. Atrodo, kad ir rudens darbų našta pasidarė lengvesnė. Reikia kaimo žmonėms tokių suėjimų. Visų ir laisvalaikio salės vadovės nuoširdumas sušildo kiekvieno atėjusio širdį.

[gallery columns="4" ids="5840,5842,5839,5838"]