Spalio 1-osios buvo vėjuotas, tačiau netrukdė krikštoniškiams pasirengti neeilinei šventei. Daugybę rankdarbių iš lino, seniai austų drobių, staltiesių ir kitokių rankomis nunertų su lino gyvenimu susijusių dirbinių atsargiai ir pagarbiai mokyklos stadione išdėliojo šventės dalyviai. Jie pakvietė visus pamatyti, prisimintų ir sužinoti apie linelius, rengusius, maitinusius, džiuginusius nuo seno lietuvius. Netrukus turėjo prasidėti renginys ,,Pasėjau linelį ant pylimo“, kurį ilgai ir kruopščiai rengė Krikštonių laisvalaikio salės vadovė Lena Švetkauskienė su savo saviveiklininkais. Pasirodė, kad Krikštonyse dar tebeesama ir mintuvų, ir bruktuvių, ir ratelių, ir kitų prietaisų, nuo seno naudojamų linams apdirbti. Paroda buvo graži, smalsiai apžiūrima mažų ir didelių. Dailiai nunertos lininės suknelės, užuolaidos, servetėlės, dar dailiau išaustos staltiesės, rankšluosčiai, drobių rietimai džiugino visų akis.
Į šventę atvažiavo daug svečių: Būdviečio laisvalaikio salės etnografinis ansamblis „Radastėlė“, vadovaujamas Danutės Levickienės, Kučiūnų laisvalaikio salės šokėjai, vadovaujami Jolitos Karaliūnienės, Varėnos rajono Nedzingės etnografinis ansamblis vadovė Nijolė Maceikienė. Visus džiugiai pasitiko Krikštonių laisvalaikio salės kaimo kapela ir folkloro ansamblio dalyviai. Sumirgėjo, pražydo senasis mokyklos stadionas nuo tautinių drabužių spalvų, nuo drobių baltumo, nuo jaunimo šypsenų, nuo vaikų krykštavimo. Ir atėjo laikas prisiminti linus, nuo seno mylimus augalėlius visoje Lietuvoje ir, be abejo, Krikštonyse. Laisvalaikio salės vadovė su mažiausiąja dalyve Skirmute labai gražiai pradėjo renginį Salomėjos Nėries pasakos ,,Eglė žalčių karalienė“ ištrauka. O paskui prasidėjo tikra lino pasaka. Buvo prisiminti visi darbai ir papročiai, auginant ir apdirbant linus, labai vaizdžiai P. Žibūda papasakojo ir parodė lino kančios kelią nuo grūdelio iki drobinių marškinių. Tikrais įrankiais jis iliustravo savo pasakojimą, kurio ypač klausėsi mažieji žiūrovai ir jaunimas. Krikštonių laisvalaikio salės folkloro ansamblis padainavo keletą liaudies dainų apie linus, mergaitės dailiai parodė plonąsias drobeles, vedančioji papasakojo apie linų auginimą ir apdirbimą, o Onutė Lepeškienė atsisėdusi prie ratelio verpė linų kuodelį ir dainavo apie šį darbą. Būdviečio moterys papasakojo daug įdomių dalykų apie linų auginimo subtilybes bei papročius, gražiai padainavo dainų apie linus. Kai Kučiūnų jaunimas pradėjo trypti savo šokius, sunku buvo nusėdėti ir senimui. Šokėjėlių veiduose švytėjo džiugios šypsenos, buvo matyti, kad jiems tikrai malonu šokti liaudies šokius. Mergaitės ir merginos kaselėse ryšėjo žalius ir rausvus šilko kaspinėlius, joms nepaprastai tiko tautiniai drabužiai. Žiūrovams atsigavo širdys besidžiaugiant tokiu šauniu jaunimu.
Kai sveteliai iš Nedzingės įteikė Krikštonių bendruomenės pirmininkei Aldonai Lepeškienei didžiulį duonos kepalą su grybais, visi suprato – jau dainuos apie grybus. Taip ir buvo: žiūrovai išgirdo daug dainų apie grybus, ir ne tik dainų, bet ir pasakojimų. Visi susirinkusieji džiaugėsi unikalia galimybe pamatyti, paliesti tuos darbo įrankius, kuriais proseneliai apdirbdavo linus, džiaugėsi sužinoję daug to, ko nebuvo girdėję apie linų auginimą, graudinosi klausydamiesi lyriškų liaudies danų apie linelius ir juos prižiūrinčias mergeles. Baigiantis renginiui svečiai buvo apdovanoti padėkos raštais ir lininiais rankšluosčiais, padėkota renginio rėmėjaams ūkininkams Julijai ir Romui Arlauskams, Anetai ir Algiui Baranauskams.Visų dar laukė rėmėjų parengtos vaišės: raugintų kopūstų sriuba, virta su linų sėlenų aliejumi, bulvės, išvirtos su lupenomis, ir kiti gardumynai.
Spalio 1-osios buvo vėjuotas, tačiau netrukdė krikštoniškiams pasirengti neeilinei šventei. Daugybę rankdarbių iš lino, seniai austų drobių, staltiesių ir kitokių rankomis nunertų su lino gyvenimu susijusių dirbinių atsargiai ir pagarbiai mokyklos stadione išdėliojo šventės dalyviai. Jie pakvietė visus pamatyti, prisimintų ir sužinoti apie linelius, rengusius, maitinusius, džiuginusius nuo seno lietuvius. Netrukus turėjo prasidėti renginys ,,Pasėjau linelį ant pylimo“, kurį ilgai ir kruopščiai rengė Krikštonių laisvalaikio salės vadovė Lena Švetkauskienė su savo saviveiklininkais. Pasirodė, kad Krikštonyse dar tebeesama ir mintuvų, ir bruktuvių, ir ratelių, ir kitų prietaisų, nuo seno naudojamų linams apdirbti. Paroda buvo graži, smalsiai apžiūrima mažų ir didelių. Dailiai nunertos lininės suknelės, užuolaidos, servetėlės, dar dailiau išaustos staltiesės, rankšluosčiai, drobių rietimai džiugino visų akis. 
Į šventę atvažiavo daug svečių: Būdviečio laisvalaikio salės etnografinis ansamblis „Radastėlė“, vadovaujamas Danutės Levickienės, Kučiūnų laisvalaikio salės šokėjai, vadovaujami Jolitos Karaliūnienės, Varėnos rajono Nedzingės etnografinis ansamblis vadovė Nijolė Maceikienė. Visus džiugiai pasitiko Krikštonių laisvalaikio salės kaimo kapela ir folkloro ansamblio dalyviai. Sumirgėjo, pražydo senasis mokyklos stadionas nuo tautinių drabužių spalvų, nuo drobių baltumo, nuo jaunimo šypsenų, nuo vaikų krykštavimo. Ir atėjo laikas prisiminti linus, nuo seno mylimus augalėlius visoje Lietuvoje ir, be abejo, Krikštonyse. Laisvalaikio salės vadovė su mažiausiąja dalyve Skirmute labai gražiai pradėjo renginį Salomėjos Nėries pasakos ,,Eglė žalčių karalienė“ ištrauka. O paskui prasidėjo tikra lino pasaka. Buvo prisiminti visi darbai ir papročiai, auginant ir apdirbant linus, labai vaizdžiai P. Žibūda papasakojo ir parodė lino kančios kelią nuo grūdelio iki drobinių marškinių. Tikrais įrankiais jis iliustravo savo pasakojimą, kurio ypač klausėsi mažieji žiūrovai ir jaunimas. Krikštonių laisvalaikio salės folkloro ansamblis padainavo keletą liaudies dainų apie linus, mergaitės dailiai parodė plonąsias drobeles, vedančioji papasakojo apie linų auginimą ir apdirbimą, o Onutė Lepeškienė atsisėdusi prie ratelio verpė linų kuodelį ir dainavo apie šį darbą. Būdviečio moterys papasakojo daug įdomių dalykų apie linų auginimo subtilybes bei papročius, gražiai padainavo dainų apie linus. Kai Kučiūnų jaunimas pradėjo trypti savo šokius, sunku buvo nusėdėti ir senimui. Šokėjėlių veiduose švytėjo džiugios šypsenos, buvo matyti, kad jiems tikrai malonu šokti liaudies šokius. Mergaitės ir merginos kaselėse ryšėjo žalius ir rausvus šilko kaspinėlius, joms nepaprastai tiko tautiniai drabužiai. Žiūrovams atsigavo širdys besidžiaugiant tokiu šauniu jaunimu. 
Kai sveteliai iš Nedzingės įteikė Krikštonių bendruomenės pirmininkei Aldonai Lepeškienei didžiulį duonos kepalą su grybais, visi suprato – jau dainuos apie grybus. Taip ir buvo: žiūrovai išgirdo daug dainų apie grybus, ir ne tik dainų, bet ir pasakojimų. Visi susirinkusieji džiaugėsi unikalia galimybe pamatyti, paliesti tuos darbo įrankius, kuriais proseneliai apdirbdavo linus, džiaugėsi sužinoję daug to, ko nebuvo girdėję apie linų auginimą, graudinosi klausydamiesi lyriškų liaudies danų apie linelius ir juos prižiūrinčias mergeles. Baigiantis renginiui svečiai buvo apdovanoti padėkos raštais ir lininiais rankšluosčiais, padėkota renginio rėmėjaams ūkininkams Julijai ir Romui Arlauskams, Anetai ir Algiui Baranauskams.Visų dar laukė rėmėjų parengtos vaišės: raugintų kopūstų sriuba, virta su linų sėlenų aliejumi, bulvės, išvirtos su lupenomis, ir kiti gardumynai.