Pasakos „Eglė žalčių karalienė“ motyvais

„Ar kas dzūkas ar ne dzūkas, kvieciam in svecius, in Pasienio fiestų, in Lazdzijus. Cia Galadusin žuvausim, an krūkucio sliekų mausim, šoksim, graisim, uliavosim ir svetelius šėnavosim. Jei nevierinat katris, kad vesela bus, tai birželio 1 – 2 lauksim palei Lazdzijus.“

Tokiais žodžiais 2007 metais buvo kviečiama į tradicinę tarptautinę šventę „Pasienio fiesta“, kuri sutapo su Lazdijų miesto įkūrimo 410-uoju gimtadieniu. Ji pranoko ankstesniąsias šventes ne tik Lazdijų rajono savivaldybės mero Artūro Margelio ir mero pavaduotojo Beniaus Rūtelionio įsteigtų apdovanojimų didingumu, bet ir žiūrovų bei koncertuotojų gausa.Tik gaila, kad Galadusio ežeras susirinkusiems žvejams buvo šykštesnis nei praėjusiais metais…

Pirmoji šventės diena prie Galadusio ežero buvo pradėta teatralizuotu lietuvių liaudies pasakos „Eglės žalčių karalienė“ pasirodymu. Susirinkusieji sulaukė svitos iš Lenkijos ir Baltarusijos Respublikų, kurie atvyko ne tik ratuoti, bet ir raiti. Visus susirinkusius sveikino Seimo narys Jurgis Razma bei Žemės ūkio ministrė, profesorė Kazimiera Prunskienė, Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas, o taip pat įvairių Lietuvos savivaldybių merai, administracijos direktoriai bei kiti garbūs svečiai. Muzika nenutilo, iki kol užgeso didelis laužas, apšvietęs abi Galadusio ežero pakrantes – Lenkijos ir Lietuvos. Kol visi linksminosi, žvejai ruošėsi valtis ir spiningus ankstyvai kitos dienos žūklei.

Kitą dieną šventinis šurmulys, palikęs žvejus žvejoti, persikėlė į Lazdijus, kur įvairios vietose prasidėjo renginiai, skirti miesto 410 gimtadieniui. Lazdijų Nepriklausomybės aikštėje vyko gatvės krepšinio varžybos 3×3, Viešojoje bibliotekoje fotografijos paroda „Vaizdais prabilusi praeitis“, o Lazdijų krašto muziejuje buvo galima aplankyti parodą „Mes Jūsų nepamiršime“.

Vakarėjant prasidėjo iškilmingas koncertas miesto parke, į kurį karinio pučiamųjų orkestro lydimi sugužėjo dainininkai, muzikantai ir tarptautinio vaikų ir jaunimo tautinio šokio festivalio „Atidarykime šokių skrynelę“ šokėjai, atvykę iš Alytaus, Birštono, Lentvario, Panevėžio, Šakių bei Lazdijų miesto, o taip pat svečiai iš kaimyninių šalių – Baltarusijos Respublikos Gardino srities Beriozovkos miesto šokių kolektyvas „Krištaliki“, Lenkijos Respublikos Seinų miesto kultūros centro liaudies dainų ir šokių ansamblis bei Punsko lietuvių kultūros namų choreografinis sambūris „Jotva“.

Pasibaigus šokių festivaliui visus susirinkusius linksmino Pivašiūnų kaimo kapela iš Alytaus rajono, grupė „Rondo“ bei dainininkė Donata. Šventę pabaigė įspūdingi fejerverkai.